Rudens pradžia // The beginning of autumn
Anksčiau sau sakydavau, kad blogos dienos praeina, reikia įveikti bet kokią kliūtį, kokią tik tau siunčia gyvenimas. Kad nesvarbu kas bus, tai praeis. Iš dalies taip, viskas praeina. Bent jau dažniausiai.
Tačiau pastebėjau šiuo metu tokį vyraujantį jausmą tiek savyje, tiek kituose žmonėse. Galbūt dėl pamėgto teiginio apie rudeninę depresiją.. Aš kaip ir kai kurie iš jūsų, jaučiam nepaaiškinamą ir kartu labai aiškų jausmą, norisi atsitverti nuo visų, pabūti vieniems. Bet yra reikalų, kurie itin svarbūs ir jų palikt negali. Tada kyla klausimas "Kas iš viso to?" Kam eiti kiekvieną dieną ten ir daryt tai, ko visai nenori. Juk geriau pabūti su savimi, su savo mintimis... Ir jautiesi lyg dviprasmiškoj situacijoj pirmyn ar sustoti.
Šiandien gavau tą kliūtį, kuriai ruošiausi, bet nepakankamai. Nežinojau nei kaip nei ką daryt, bet stengiausi iš paskutiniųjų ir galiu pripažinti man nepavyko. Tad kartais nebūtina įveikti kiekvieną kliūti, jei jautiesi mirk- gyvenk nepasiruošęs, nebūtina. Bet ji ateina, smogia lyg banga ir paskęsti arba išnirsti visas peršlapęs, tik su šiokia tokia patirtimi.
Tokia ir didžioji filosofija, jei nebūtų "problemų", gyvenimas būtų lyg autostrada be mašinų. O juk kai mašinų yra važiuoti įdomiau?
Bet sau pažadėjau nepasiduoti, kad ir kaip to norėsis ir jausiuosi lyg norėčiau grįžti atgal, negrįšiu. Neatsuksiu to kas buvo ir nesistengsiu. Tiesiog prisiminsiu ir gyvensiu dabar... Jau ilgas laiko tarpas, kai nustojau laukti penktadienių, savaitgalių ar Kalėdų. Nes viskas ateina, kaip ir praeina (įrašo pradžioje pavartojau tokią pat frazę) ir nieko mes nepadarysim. Dieną keičia naktis, o naktį rytas. Ir gyvenam vėl iš naujo. Ir taip kiekvieną dieną, turim galimybę padaryti save geresniu žmogumi. Nesigręžioti kas įvyko, bet tiesiog gyventi ir mėgautis tuo. Kartais leisti sau egzistuoti... Pabandom šį rudenį padaryti kitokiu?
EN VERSION//
As I used to say to myself that bad days are passing, you must overcome any obstacle that life sends you. No matter what happens, it will pass. Partly yes, everything is gone. At least most often. However, I have noticed such a predominant feeling in myself and in other people at the moment. Perhaps because of the beloved statement about Autumn Depression. Like some of you, I feel an inexplicable and at the same time very clear feeling that you want to distance yourself from everyone, to be alone. But there are things that are extremely important and cannot be left behind. Then the question "What's all this about?" Why go there every day and do what you don't want at all. After all, it's better to be with yourself, with your thoughts ... And you feel like you're in an ambiguous situation moving forward or stopping. Today I received the obstacle I was preparing for, but not enough. I didn't know how to do anything, but I tried my best and I can admit I failed. So sometimes you do not have to overcome every obstacle, if you feel ready to die, you do not need to. But it comes, striking like a wave, and drowning or drowning in all it gets wet, with only some experience. Such is the great philosophy, if there were no "problems", life would be like a motorway without cars. After all, when it is more fun to drive cars? But I promised myself not to give up, no matter how I want it and feeling like I want to go back, I will not come back. I will not turn what I was and will not try. Just remember and live now ... It's been a long time since I've stopped waiting on Fridays, weekends or Christmas. Because everything comes as it passes (I used the same phrase at the beginning of the post) and we won't do anything. Day changes night and night turns into morning. And we live again. And so, every day, we have the opportunity to make ourselves a better person. Not to turn back, but just live and enjoy it. Sometimes allowing ourselves to exist ... Let's try to make things different this fall?
Tačiau pastebėjau šiuo metu tokį vyraujantį jausmą tiek savyje, tiek kituose žmonėse. Galbūt dėl pamėgto teiginio apie rudeninę depresiją.. Aš kaip ir kai kurie iš jūsų, jaučiam nepaaiškinamą ir kartu labai aiškų jausmą, norisi atsitverti nuo visų, pabūti vieniems. Bet yra reikalų, kurie itin svarbūs ir jų palikt negali. Tada kyla klausimas "Kas iš viso to?" Kam eiti kiekvieną dieną ten ir daryt tai, ko visai nenori. Juk geriau pabūti su savimi, su savo mintimis... Ir jautiesi lyg dviprasmiškoj situacijoj pirmyn ar sustoti.
Šiandien gavau tą kliūtį, kuriai ruošiausi, bet nepakankamai. Nežinojau nei kaip nei ką daryt, bet stengiausi iš paskutiniųjų ir galiu pripažinti man nepavyko. Tad kartais nebūtina įveikti kiekvieną kliūti, jei jautiesi mirk- gyvenk nepasiruošęs, nebūtina. Bet ji ateina, smogia lyg banga ir paskęsti arba išnirsti visas peršlapęs, tik su šiokia tokia patirtimi.
Tokia ir didžioji filosofija, jei nebūtų "problemų", gyvenimas būtų lyg autostrada be mašinų. O juk kai mašinų yra važiuoti įdomiau?
Bet sau pažadėjau nepasiduoti, kad ir kaip to norėsis ir jausiuosi lyg norėčiau grįžti atgal, negrįšiu. Neatsuksiu to kas buvo ir nesistengsiu. Tiesiog prisiminsiu ir gyvensiu dabar... Jau ilgas laiko tarpas, kai nustojau laukti penktadienių, savaitgalių ar Kalėdų. Nes viskas ateina, kaip ir praeina (įrašo pradžioje pavartojau tokią pat frazę) ir nieko mes nepadarysim. Dieną keičia naktis, o naktį rytas. Ir gyvenam vėl iš naujo. Ir taip kiekvieną dieną, turim galimybę padaryti save geresniu žmogumi. Nesigręžioti kas įvyko, bet tiesiog gyventi ir mėgautis tuo. Kartais leisti sau egzistuoti... Pabandom šį rudenį padaryti kitokiu?
EN VERSION//
As I used to say to myself that bad days are passing, you must overcome any obstacle that life sends you. No matter what happens, it will pass. Partly yes, everything is gone. At least most often. However, I have noticed such a predominant feeling in myself and in other people at the moment. Perhaps because of the beloved statement about Autumn Depression. Like some of you, I feel an inexplicable and at the same time very clear feeling that you want to distance yourself from everyone, to be alone. But there are things that are extremely important and cannot be left behind. Then the question "What's all this about?" Why go there every day and do what you don't want at all. After all, it's better to be with yourself, with your thoughts ... And you feel like you're in an ambiguous situation moving forward or stopping. Today I received the obstacle I was preparing for, but not enough. I didn't know how to do anything, but I tried my best and I can admit I failed. So sometimes you do not have to overcome every obstacle, if you feel ready to die, you do not need to. But it comes, striking like a wave, and drowning or drowning in all it gets wet, with only some experience. Such is the great philosophy, if there were no "problems", life would be like a motorway without cars. After all, when it is more fun to drive cars? But I promised myself not to give up, no matter how I want it and feeling like I want to go back, I will not come back. I will not turn what I was and will not try. Just remember and live now ... It's been a long time since I've stopped waiting on Fridays, weekends or Christmas. Because everything comes as it passes (I used the same phrase at the beginning of the post) and we won't do anything. Day changes night and night turns into morning. And we live again. And so, every day, we have the opportunity to make ourselves a better person. Not to turn back, but just live and enjoy it. Sometimes allowing ourselves to exist ... Let's try to make things different this fall?
O aš manau, jog kliūtys yra tam, kad mus sustiprintų. Visai nesvarbu ar esi pasiruošęs, ar ne, bet jų visada bus. Galbūt viena kita užklumpa nepasiruošus. Na ir kas? Juk gavai pamoką ir dabar jau esi du kartus geriau pasiruošus nei anksčiau. Žinai, iš savo patirties galiu pasakyti, kad geriau susidursiu su kiekviena kliūtim, kuri mane užpuls ir panaudosiu visą turimą arsenalą tam, kad ją įveikti nei sudėsiu ginklus ir pasiduosiu net neatsistojęs į kovą. (P.s. Manau, kad turėtum aktyvuoti dalyjimosi mygtukus savo tinklaraščio įrašams)
AtsakytiPanaikintiAčiū už mintis, būtinai aktyvuosiu :)
Panaikinti