Kai dūžta stiklas
Kai dūžta stiklas, pažyra šukių, kažkas praeina pro šalį, o kažkas susižeidžia.
Kai viską puoselėji septynerius metus vieną dieną viskas ima ir sudužta. Dėl to esu kalta aš, dėl to yra kalti ir aplinkiniai žmonės, nesvarbu kas buvo, svarbiausia žinau aš, kad JĮ turiu pamiršti ir nebeskaudinti savęs kiekvieną akimirką, kai pagalvoju apie tai. Svarbiausia, kad aš einu į priekį, nors labai sunku, kiekvieną dieną, kiekvieną minutę vis dūžta širdis, bet aš stengiuosi ir kapstausi toliau, o tie žmonės lieka man už nugaros. Kiekvieną minutę vis dėlioju tą neaprėpiamą ir žodžiais nesuprantamą dėlionę, kurią dėliojom ir staiga...ji dužo. Bet aš nebijau, nors skauda, bet kvėpuoju ir žengiu toliau.
Ir žinot kas skaudžiausia? Kad su ja aš susitinku kiekvieną dieną, kad kiekvieną dieną sau sakau, kad aš turėjau būti vietoj jos, kad ji atsirado ne vietoje ir ne laiku. Kad aš turėjau būti ten, ne ji. Kad visa tai, galbūt turėjau parodyti anksčiau. Tačiau, kai pagalvoju, kaip elgčiausi jos vietoje man viskas stoja į vietas. Tai ne ji kalta. Tai aš turiu pamiršti JUOS ABU. Kad ir kaip skaudėtų, kad ir kaip norėčiau, laiko atgal nebe atsuksiu ir nė nesistengsiu.
Kai viską puoselėji septynerius metus vieną dieną viskas ima ir sudužta. Dėl to esu kalta aš, dėl to yra kalti ir aplinkiniai žmonės, nesvarbu kas buvo, svarbiausia žinau aš, kad JĮ turiu pamiršti ir nebeskaudinti savęs kiekvieną akimirką, kai pagalvoju apie tai. Svarbiausia, kad aš einu į priekį, nors labai sunku, kiekvieną dieną, kiekvieną minutę vis dūžta širdis, bet aš stengiuosi ir kapstausi toliau, o tie žmonės lieka man už nugaros. Kiekvieną minutę vis dėlioju tą neaprėpiamą ir žodžiais nesuprantamą dėlionę, kurią dėliojom ir staiga...ji dužo. Bet aš nebijau, nors skauda, bet kvėpuoju ir žengiu toliau.
Ir žinot kas skaudžiausia? Kad su ja aš susitinku kiekvieną dieną, kad kiekvieną dieną sau sakau, kad aš turėjau būti vietoj jos, kad ji atsirado ne vietoje ir ne laiku. Kad aš turėjau būti ten, ne ji. Kad visa tai, galbūt turėjau parodyti anksčiau. Tačiau, kai pagalvoju, kaip elgčiausi jos vietoje man viskas stoja į vietas. Tai ne ji kalta. Tai aš turiu pamiršti JUOS ABU. Kad ir kaip skaudėtų, kad ir kaip norėčiau, laiko atgal nebe atsuksiu ir nė nesistengsiu.
Komentarai
Rašyti komentarą