Challenge #2 day

Parašyk laišką sau į ateitį.

Sveika. 
Nežinau kaip tu, bet štai, dabar sėdžiu ir tau rašau. Nes gavau tokį iššūkį. Šiandien yra rugsėjo 1 diena. Labai jos nelaukiau ir tiesą sakant nelaukiu dabar. Nelaukiu rudens, nu gal žiemos šiek tiek. Bet vistiek. Dažnai įsivaizduoju kaip sutiksiu rugsėjo 1 dieną, po penkerių metų. Nes tada jau būsiu baigusi mokyklą, tada gal lauksiu rudens.
 Taip pat vis dažniau susimąstau kuo aš noriu būti? Užklumpa mintys apie vizažo profesiją, apie stiuardesės profesiją. Bet žinai ko labiausiai noriu? Pabėgti į Niujorką, nusipirkti bilietą į vieną galą ir nueiti tiesiai į kokią nors super brangią ir madingą parduotuvėlę ir ten įsidarbinti. Taip, žinau šis noras yra galbūt tik svajonė. Bet jei svajosi, gal ir pasieksi? Mintys apie visokius universitetus manęs visai kažkaip nežavi. Dar metai mokymuisi ir t.t. Paskaitos, draugai. Ne kažkaip netraukia. Norisi pabėgti ir viską užmiršti. Pakilti ir niekada daugiau nebenusileisti. Nubėgti ir nebegrįžti.
 Nežinau ką tu dabar veiki, kuo tu dabar tapai. Ir išviso kur tu esi? Bet labai labai tikiuosi, kad pasirinkai teisingai, kad pasielgei taip kaip norėjai. Ir kad esi be proto laiminga.
O kaip yra dabar visiškai nebesvarbu. Nes viskas ateina ir praeina, noriu, kad to neužmirštum. Noriu, kad pagaliau suprastum : No te rindas
Kad ir kas bebūtų.