Before.

2018m. 08.27. 20:52 h

Sveiki. Šįkart, Jums, mano brangieji rašau ir su laime, bet ir su liūdesiu. Taip, taip, žinau buvau labai ilgai dingusi, bet vasara mane tiesiog išsunkė. Kaip ir rašiau dar birželio mėnesį, aš sau linkėjau ir tikėjausi pačios tobuliausios vasaros. Ir tikrai mano noras išsipildė! Daug keliavau, buvau su brangiausiais žmonėmis, verkiau ir juokiausi, žaidžiau su saulės žybsniais languose. Tikrai tikrai mano vasara buvo pati pati geriausia ir tobuliausia kokia tik gali būti. Bet štai pažvelgus į kalendoriaus lapą pamatau tą rugsėjį. O Dieve, Dieve... 
 Tikrai kad. Negaliu net pažvelgt į tas dieneles, šitaip greit lekenčias. Kur tik žiūriu visi tinklaraščiai rašo tas pačias nuvalkiotas Back to school temas. Nu aš nenoriu skaityt tokių dalykų. Visi tik ir skelbia apie tą mokyklos atėjimą. Ar galima bent šiek tiek pozityvo? Turbūt, kad ne. Tad nesupykit, meilės, bet tokių temų aš ne be skai tau. Nes užkniso. Ir tiek. 

Šiandien žiūrėjau " Before I fall" filmą. Prieš keletą dienų skaičiau ir knygą. "Kai aš žuvau". Tad štai ką aš supratau:

• Mes gyvename tik kartą. Tad reikia eiti ir daryti tai ką NORI TU. Nes nežinai, kada teis ta paskutinioji tavo diena. Mes nežinome kiek mums liko. Tau gal ar 3000 dienų, o tau gal dar 60 metų? Nes jei žinotum, patikėk, būtų blogiau. Iš ten ir gimė tas posakis" Daug žinosi, greit pasensi"
• Jeigu kitas nėra  toks KIETAS kaip ir tu negali iš jo tyčiotis. Visi žmonės yra ir bus skirtingi. Priešingai, tokiam reikėtų padėti. Populiarumas ne visada laimi. Svarbiausia nuoširdumas ir supratimas, tik gaila, kad ne visi tai supranta.
• Net ir tikri draugai apgauna. Net ir geriausios draugės tave gali pražudyti.